“Atsimink niekada nepamiršiu tavęs , nes tu man tokia vienintelė , pirmutinė ir paskutinė. Nebus tavęs , nebus manęs , tiesiog egzistuos tik Algirdas. Parašei jog grįši 8 val . Prašvesėjo akyse ! Patikėk katine AŠ nebegaliu jau gyventi be tavęs. Esu pasiryžęs pabaigti savo gyvenimą kartu . Taip kaip myliu dabar tave , niekas tavęs dar taip nemylėjo. …

….turejau  tų žmonių , simpatijų  … Na  , jaj juos visus sudėsime į  vieną vietą ir  tik  teigiamomis savybėmis , tikrai jie neatsvers tavęs vienos! Sakau tau ir kartosiu tai milijoną kartų jog  tu man tokia vienintelė kokią aš galiu įsivaizduoti!  Patikek noriu buti su tavim tol , kol uzges mano širdis….”

Keista ir nejauku skaityti tokį atvirą, asmenišką ir intymų laišką..

Bet ko tik netenka Šperos.lt redaktoriams paskaityti.. visko, kas talpinama į mūsų svetainę