Kad ir kaip baisu tai atrodytų pirmakursiams, arba moksleiviams, besiklausantiems studentų pasakojimų ir skundų… tai tikrai neprilygsta istorinei J. Avyžiaus apysakai. Gyvenam be karo, su savo stogu, su sniegu, nepriklausomi ar besiskundžiantys tėvų priklausomybe

Nėra, taip baisu, kaip gali atrodyt.

Viskas įmanoma.

Patarimas: išsimiegokit, suplanuokit pusvalandį kokiam sniego karui po bendrabučio langais, nusiprauskit, mokykitės susikoncentruot. Nesakau, kad viskas ateina savaime, ar sugrįžta savaime per egzą, bet ką gali žinot